2013 04 07

dabar aš suprantu, kad pasaulyje ne man blogiausia.. yra žmonių kuriems yra žymiai blogiau.. kaip vienas mano draugas kenčia dėl meilės.. aš nesuprantu, kaip jis gali kentėti jei jos nėra? juk meilė šiame pasaulyje neegzistuoja? meilės, simpatijų nėra.. tokio tyro, nuostabaus jausmo, kurį žmonės įsivaizduoja nėra, Girdit? NĖRA.. sunku bus vaikinui, kuris pamils mane - merginą kuriai žodis meilė neegzistuoja. Jam sunku bus įrodyti, kad meilė egzistuoja. "žmogus meile netiki, bet apie ją kalbą taip gražiai" - štai kaip aš apibūdinu save. Paklausus manęs apie meilę aš jums tikriausiai pasakysiu taip, kad liksite apkerėti. O tada visi pasakytų "gal pati patyriai meilę, kad taip gražiai kalbi?" ir kas geriausia atsakyčiau ne.. nes jos nėra. Keista ane? kaip galima taip šnekėti gražiai apie meilę, bet ja netikėti? matot galima.. šiandien jaučiuosi vieniša. nors aš jau ilgą laiką esu vieniša.. mėgstu būti viena.. užsidaryti kambaryje ir rašyti.. piešti.. groti.. fotografuoti.. tai ramina. tai suteikia laisvę išsireikšti. tai aš galiu būti viena, užsidarius savyje. Sunku žmonėms kas bendrauja su manimi. Sunku tiems kas gyvena. O dar sunkiau tam - kas myli.. "mylėti žmogų neužtenka. Reikis juo rūpintis ir jį branginti. Jei mylimas žmogus įskaudino ir suklydo - jam turėtų būtį atleista. Bet tik tada jei jis gailisi.." Jei tu, skaitai šį laiškutį, ir tu myli kažką. Ir žinai kad tas žmogus tave myli. Bet jei tas žmogus tave įskaudino ar suklydo - atleisk jam. Bet tik tuo atveju jei jis tikrai gailisi.. Neleisk kentėti sau ir jam.. Užtenka tik būti šaliai r tas žmogus bus laimingas..